Mikroplastikas ir Baltijos jūra

1. Baltijos jūra dėl savo specifinių savybių ir padėties patiria didelį antropogeninį spaudimą, įskaitant taršą mikroplastikais.
2. Mikroplastiko kiekį galime sumažinti tiek asmeniškai, tiek savivaldybių ar įmonių lygiu.
3. Kovojant su mikroplastiko tarša Baltijos jūroje labai svarbūs bendri ES šalių veiksmai

Mikroplastikas (MP) pripažįstamas aplinkos teršalu, keliančiu pavojų tiek sausumos, tiek vandens ekosistemoms. MP paprastai apibrėžiami kaip plastiko dalelės, kurių dydis yra nuo 1 μm iki 5 mm. MP sudaro įvairus sintetinių medžiagų, įskaitant polipropileną, polietileną ir polistireną, mišinys. Šios dalelės gali būti įvairių formų – fragmentai, pluoštai, granulės, sferoidai, plaušeliai ar rutuliukai – pasižymintys dideliu atsparumu cheminėms medžiagoms, temperatūrai, vandeniui ir šviesai, taip pat biologiniu neutralumu ir veiksmingomis apsaugos nuo deguonies ir drėgmės savybėmis.

MP skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai MP yra pagaminami, dažnai asmens higienos priemonėms ir kosmetikai, taip pat gali susidaryti iš miesto dulkių ir skalbiant sintetinius audinius. Antriniai MP susidaro dėl fizinių, cheminių ar biologinių procesų, vykstančių degraduojant didesniems plastikiniams daiktams, pavyzdžiui, plastikiniams maišeliams, buteliams ir žvejybiniams tinklams. Tiek pirminiai, tiek antriniai MP į jūros aplinką gali patekti su lietaus vandeniu, nuotekomis, ore esančiomis dalelėmis, buitinių ir pramoninių atliekų nutekėjimu bei žvejybos metu.

Namuose MP dažnai yra nuplaunami į kanalizaciją ir patenka į nuotekų sistemas. Tačiau tradiciniuose nuotekų valymo įrenginiuose sunku surinkti šias daleles dėl jų mažo dydžio, todėl MP išleidžiamos į upes ir galiausiai į vandenyną. Kai kurie MP plaukioja jūros vandenyje įvairiuose gyliuose, o tankesnės dalelės nuskęsta ir kaupiasi jūros dugne. Dėl savo stabilios cheminės sudėties MP gali išlikti aplinkoje daugelį metų.

Pastaraisiais metais atliekami tyrimai, kurių metu tiriamas mikroplastiko buvimas, sąveika ir kaupimasis paviršiniuose vandenyse, nuotekų dumble ir smėlio paplūdimiuose. MP taip pat rasta jūros nuosėdose ir jūros lede. Tyrimai rodo, kad MP kelia grėsmę jūros organizmams, nes jūrų organizmai gali supainioti plastiko daleles su maistu, todėl jos patenka į organizmą ir gali patekti į mitybos grandinę. MP aptikta žuvų ir jūrų žinduolių virškinamajame trakte ir net jūros gėrybėse, o tai kelia netiesioginę riziką žmonių sveikatai, nes jūros gėrybės yra pagrindinė žmonių mitybos dalis. MP gali pakenkti kai iš virškinamojo trakto patenka į kitas kūno dalis.

Baltijos jūra, viena didžiausių pasaulyje druskingo vandens sistemų, užima apie 420 000 km² plotą ir turi 8 000 km ilgio pakrantę. Ją supa devynios šalys, o joje gyvena apie 85 mln. žmonių, todėl jos pakrančių gyventojų tankumas yra vienas didžiausių Europoje ^[1]. Dėl ribotos vandens apykaitos tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų ^[2] ji laikoma viena iš labiausiai užterštų jūrų. Baltijos jūra yra labai industrializuota, joje vyksta intensyvus laivų judėjimas, o jos pakrantėse esančios pramonės šakos, įskaitant plastiko gamybą, kelia taršą. Dėl žvejybos ir laivybos keliamos taršos bei plastiko atliekų ši jūra tapo viena iš labiausiai paveiktų jūrų ekosistemų. Apskaičiuota, kad Baltijos jūroje yra 40 tonų MP, daugiausia iš asmens higienos gaminių ^[3] . Baltijos jūra yra viena didžiausių druskingų vidaus vandenų jūrų, o vandens apykaita vyksta labai lėtai. Todėl mikroplastikas čia liks galbūt amžinai. Bendras mikroplastiko kiekis vis dar didėja, nepaisant to, kad kai kurių šalių gamintojai palaipsniui atsisakė šių produktų.

Pagrindiniai mikroplastiko šaltiniai vandens sistemose

Mikroplastiko rasta beveik visur planetoje – nuo giliausių vandenynų iki aukščiausių kalnų. Štai keletas pavyzdžių:

1. Vandenynai ir jūros: mikroplastikas yra plačiai paplitęs visuose pasaulio vandenynuose, įskaitant atokias ir gilias jūros zonas, pavyzdžiui, Marianų įdubą, kurioje plastiko dalelių rasta daugiau nei 10 000 metrų gylyje.
2. Geriamasis vanduo: Tyrimai rodo, kad įvairiose šalyse geriamajame vandenyje (tiek vandentiekio vandenyje, tiek vandenyje, išpilstytame į butelius) yra mikroplastiko. Dalelės taip pat aptinkamos požeminiame vandenyje ir šulinių vandenyje.
3. Oras: Mikroplastiko yra ore, kuriuo kvėpuojame, ypač dideliuose miestuose. Šios dalelės gali būti pernešamos vėjo ir nusėsti tiek miestuose, tiek atokiose vietovėse.
4. Maistas: Mikroplastiko rasta maisto produktuose, ypač jūros gėrybėse, druskoje, meduje, cukruje ir net aluje. Žuvys ir vėžiagyviai mikroplastiką praryja kartu su maistu ^[4] .
5. Arkties ir Antarktidos regionai: Šiuose atokiuose regionuose mikroplastiko dalelių yra jūros lede ir sniege. Tai rodo, kad mikroplastikas per atmosferą ir vandenynų sroves pernešamas dideliais atstumais ^[5].
6. Dirvožemis ir žemės ūkis: Mikroplastikas kaupiasi dirvožemyje, ypač intensyvios žemdirbystės teritorijose, kur naudojamos trąšos iš perdirbtų atliekų.
7. Žmogaus kūnas: Tyrimų metu mikroplastiko aptikta žmogaus kraujyje, smegenyse, plaučiuose ir net placentoje, todėl kyla susirūpinimas dėl galimo jo poveikio sveikatai.

Mikroplastiko draudimas visoje ES

„Helcom“ regioniniame veiksmų plane (RVP) dėl jūros šiukšlių pirmenybė teikiama mikroplastiko problemai, pabrėžiant, kad reikia nustatyti įvairius šaltinius ir bendradarbiauti su gamintojais bei mažmenininkais. Siekiant sumažinti mikroplastiko poveikį asmens higienos priemonėse, „Helcom“ rekomenduoja naudoti pakaitalus, kad būtų apsaugota jūrų aplinka.

Kelios JAV valstijos jau uždraudė naudoti mikroplastiką asmens higienos produktuose. 2014 m. gruodžio mėn. Nyderlandai, Austrija, Belgija, Belgija, Liuksemburgas ir Švedija kartu paragino panašų draudimą įvesti visoje ES.  Šis pasiūlymas nusipelno rimto svarstymo ir visų ES valstybių narių paramos, kad būtų parodytas kolektyvinis politinis įsipareigojimas laikytis ES atsargumo principo ir pasiekti ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (JSPD) nustatytus tikslus.

Europos Komisija priėmė Reglamentą (ES) 2023/2055, kuriuo iš dalies keičiamas REACH reglamentas, siekiant apriboti mikroplastiko naudojimą. Šiuo reglamentu uždrausta gaminti ir parduoti sintetinius, nesuyrančius mikroplastikus, kurių koncentracija viršija 0,01 % masės. Apribojimas taikomas tokiems gaminiams kaip sporto įrangos užpildai, kosmetika, plovikliai ir blizgučiai, nustatant skirtingus pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgiant į gaminio rūšį. Išimtys taikomos gaminiams, iš kurių išsiskiria minimalus mikroplastiko kiekis, pramoninio naudojimo gaminiams ir specialiai reglamentuojamiems sektoriams, pavyzdžiui, medicinos ir maisto. Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti 70 proc. mikroplastiko išmetimą ir per 20 metų užkirsti kelią maždaug 500 000 tonų patekimui į aplinką.

Daugiau informacijos anglų kalba:

1. Eurostat regional yearbook
2. Ecosystem Health of the Baltic Sea. HELCOM Initial Holistic Assessment
3. Microplastic in the Baltic Sea: A review of distribution processes, sources, analysis methods and regulatory policies
4. Microplastics in Fish and Fishery Products and Risks for Human Health: A Review
5. Microplastics found to permeate the ocean’s deepest points
6. To Waste or Not to Waste: Questioning Potential Health Risks of Micro- and Nanoplastics with a Focus on Their Ingestion and Potential Carcinogenicity
7. Baltic Eye Policy Brief. The cosmetics clean-up – first step to reduce microplastic input into the Baltic Sea
8. Bioaccumulation of Microplastics in Decedent Human Brains Assessed by Pyrolysis Gas Chromatography-Mass Spectrometry
9. Microplastics are in our brains. How worried should I be?
10. Release of synthetic microplastic plastic fibres from domestic washing machines: Effects of fabric type and washing conditions
11. Plastics contamination of store-bought rice
12. Human Consumption of Microplastics
13. Not so silver lining: Microplastics found in clouds could affect the weather