Plastiko poveikis sveikatai: skirtingų lyčių perspektyva

  • Cheminės medžiagos dėl biologinių ir socialinių veiksnių skirtingai veikia moteris ir vyrus.
  • Jei tinkamai neatsižvelgsime į su lytimi susijusį plastiko sudėtyje esančių cheminių medžiagų poveikį, gali atsirasti naujų sveikatos ir aplinkosaugos problemų.
  • Nėra pakankamai informacijos apie lyčių lygybės ir cheminių medžiagų sąsajas, tad šioje srityje reikia daugiau mokslinių tyrimų ir statistinių duomenų.

Tiek moterys, tiek vyrai gali būti veikiami plastikinių gaminių ir pakuočių. Tačiau yra įrodymų, kad plastikuose esantys toksinai skirtingai veikia moteris ir vyrus dėl biologinių skirtumų, įskaitant kūno dydį ir riebalinio audinio kiekį. Nustatyta, kad ftalatai, dažniausiai naudojami kaip plastifikatoriai, blokuoja skydliaukės hormonų veikimą ir mažina testosterono bei estrogenų kiekį. Be to, nustatyta, kad jie yra toksiški moterų ir vyrų reprodukcinėms sistemoms.

Bent keturis gyvenimo dešimtmečius moterys vartoja tam tikrus plastiko gaminius, t. y. moterų higienos reikmenis. Kosmetikos gamintojų auditorija taip pat orientuota būtent į moteris. Tyrimais nustatyta, kad moterims, dirbančioms plastikų perdirbimo, gumos ir plastikinių produktų gamybos srityse ir profesijose, kuriose susiduriama su sintetiniais tekstilės pluoštais, padidėja krūties vėžio rizika.1

Nėštumas – ypač jautrus raidos laikotarpis, kadangi besivystančiame embrione ir vaisiuje vyksta keletas nuoseklių procesų. Šiuo laikotarpiu endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų (ED) poveikis gali sukelti neigiamas pasekmes gimdymo ir vystymosi metu, o kai kuriais atvejais – negrįžtamą poveikį visam gyvenimui. Pavyzdžiui, ankstyvaisiais vaisiaus vystymosi etapais endokrininės sistemos sutrikdymas turi įtakos centrinės nervų sistemos, skeleto ir reprodukcinės sistemos vystymuisi.

Dėl estrogeninių ED poveikio moterims gimdoje daugėja miomų, sutrinka kiaušidžių veikla ir sumažėja vaisingumas. Ištyrus moteris, kurios kreipėsi dėl gydymo nuo nevaisingumo, nustatyta, kad bisfenolis A, kaip polikarbonatinio plastiko sudedamoji dalis, buvo susijęs su suprastėjusia kiaušinėlių kokybe ir gyvybingumu.2 Europos Sąjungoje ED sukeltų moterų reprodukcinių sutrikimų gydymo išlaidos, konservatyviai vertinant, siekia beveik 1,5 mlrd. eurų per metus, daugiausia dėl miomų ir endometriozės.3

Kodėl moterų organizmas jautresnis cheminėms medžiagoms

Ne visos moterys pakankamai žino apie plastiko keliamus pavojus. Moterys yra svarbi grupė, kurios požiūrį į šią problemą ir kasdienius įpročius stengiamasi reikšmingai pakeisti. Moterys dažnai yra jautresnės įvairiems pavojams nei vyrai, mažiau linkusios rizikuoti kitų žmonių ir planetos gerove. Tai atsispindi moterų versle, jų vartojimo pasirinkimuose ir šeimos reikalų tvarkyme. Pakanka įrodymų, kad moterys yra atsakingesnės už vyrus aplinkosaugos požiūriu. Iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti plastiko vartojimą ir apsaugoti žmones bei gamtą nuo teršalų, dažnai prasideda nuo moterų.

Šiek tiek faktų

  1. Įprasti vienkartiniai higieniniai įklotai yra sudaryti iš 90 proc. plastiko. Be to, juose yra daug cheminių medžiagų, kurios veikia tiek aplinką, tiek vartotojų sveikatą.
  2. Intymios higienos priemonėse, naudojamose menstruacijų metu, dažnai būna kvapiųjų medžiagų ir sintetinių kvapiklių, kurių sudėtyje gali būti iki 3900 cheminių medžiagų, priskiriamų kancerogenams, neurotoksinams, taip pat medžiagoms, kurios gali sukelti odos dirginimą, endokrininės ir reprodukcinės sistemos sutrikimus bei paskatinti širdies ligų, nevaisingumo ir vėžio vystymąsi.
  3. Vienkartiniai menstruacijų metu naudojami higieniniai gaminiai dažniausiai patenka į sąvartynus (87 proc.) arba atliekų deginimo įrenginius (13 proc.) ir kelia didelių aplinkosaugos problemų, įskaitant išteklių eikvojimą, taršą ir didesnį išmetamo CO2 kiekį.

Daugiau informacijos anglų kalba:

  1. Cheminių medžiagų poveikis moterims, dirbančioms plastikų pramonėje, ypač pabrėžiant krūties vėžio ir reprodukcinius pavojus. 2016-08-01 (angl.  Chemical exposures of women workers in the plastics industry with particular reference to breast cancer and reproductive hazards)
  2. Endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų (EDC) įvadas. Vadovas viešojo sektoriaus organizacijoms ir politikos formuotojams. 2014-12 (angl. Introduction to endocrine disrupting chemicals (EDCs). A guide for public interest organizations and policy-makers)
  3. Endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikio moterų reprodukcinės sistemos sutrikimai, ligos ir pasekmės Europos Sąjungoje. 2016-04-01 (angl. Female Reproductive Disorders, Diseases, and Costs of Exposure to Endocrine Disrupting Chemicals in the European Union)

Papildomi šaltiniai:

  1. Moterys, cheminės medžiagos ir DVT. (angl. Women, chemicals and the SDGs)
  2. Plastikas, lytis ir aplinka (literatūros tyrimo apie plastiko gyvavimo ciklą ir jo poveikį moterims ir vyrams – nuo gamybos iki šiukšlių – rezultatai). 2017-11 (angl. Plastics, Gender and the Environment (Findings of a literature study on the lifecycle of plastics and its impacts on women and men, from production to litter))
  3. Kova su pasauline plastiko tarša feministinės perspektyvos siekiant lyčių lygybės. 2023-03 (angl. Combatting Global Plastic Pollution Feminist Perspectives for a Gender-Just Approach)
  4. Vienkartinių menstruacinių gaminių, kūdikių sauskelnių ir drėgnų servetėlių sąnaudos aplinkai ir ekonomikai. 2019-11 (angl. The environmental & economic costs of single-use menstrual products, baby nappies & wet wipes)