Dėmesys transportui bei eismo organizavimui – neatsiejama sklandaus šiuolaikinio miesto funkcionavimo sąlyga. Iki šiol transporto planuose didelis dėmesys buvo skiriamas automobilių infrastruktūros plėtrai ir eismo srautų valdymui, tačiau miestams vis dažniau susiduriant su spūsčių problema, atsirado būtinybė mažinti transporto priemonių srautą, skatinti ekologiškesnį ir darnesnį judėjimą. Lietuvos miestuose jau nuo 2016 m. pradėti rengti Darnaus judumo planai, kurie yra pirmieji tokio tipo strateginiai dokumentai mūsų šalyje. Šiuos planus jau rengia 19 Lietuvos miestų: 5 didmiesčiai, 4 kurortai ir 10 vidutinio dydžio miestų. Būtent pastarųjų planų numatomą poveikį įvertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.
Didelė priemonių gausa
Parengtuose planuose prioritetai skiriami viešojo transporto skatinimui ir efektyviam panaudojimui, bevariklio transporto integracijai, eismo organizavimo tobulinimui, saugaus eismo gerinimui, aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimui, intelektinių transporto sistemų plėtrai. Atsižvelgiama ir į specialiųjų poreikių turinčių žmonių judumo poreikius.
Vidutinio dydžio miestų parengtuose ir patvirtintuose Darnaus judumo planuose, iš viso numatoma, kad iki 2022 m. bus įsigyta 14 elektrinių autobusų, 16 CNG autobusų, rekonstruota 215 viešojo transporto stotelių, nutiesta daugiau kaip 62 km naujų bei rekonstruota 107 km jau esamų dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengta beveik 226 naujų dviračių saugyklų, 14 dviračių remonto stotelių ir 27 elektromobilių įkrovimo stotelių. Beveik visi miestai planuose numato rekonstruoti pavojingas sankryžas, įrengti gatvių, pėsčiųjų takų ar pėsčiųjų perėjų apšvietimą, diegti elektronines keleivių informavimo sistemas, didelį dėmesį skirti susisiekimo infrastruktūros pritaikymui specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Judumo priemonės – socialinei gerovei didinti
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai įvertino vidutinio dydžio miestų Daraus judumo mieste planus ir numatytas priemones. Vertinama buvo pagal darnaus vystymosi principus – ekonominę naudą, aplinkosaugos gerinimą, socialinę gerovę. Kiekviena numatyta priemonė turi didesnę ar mažesnę reikšmę pagal vieną iš šių trijų aspektų, todėl mokslininkai pateikė savo įžvalgas ir išvadas apie numatomą planų poveikį.
Vertinimas parodė, kad visų miestų judumo priemonių įgyvendinimas turės ženkliai didelį socialinį poveikį, kadangi darnaus judumo mieste planai yra orientuoti į žmogaus susisiekimo ir gyvenamosios aplinkos gerinimą. Tačiau judumo priemonės turi ekonomiškai mažą reikšmę, todėl įgyvendinant šiuos planus investuotos lėšos atsipirks per ilgesnį laiko tarpą.
Mokslininkai taip pat pateikė savo įžvalgas apie dviračių dalijimosi sistemų, elektroninio viešojo transporto bilieto sistemų, eismo stebėjimo ir valdymo sistemų, šviesoforų koordinavimo sistemų diegimą. Šios priemonės dažniausiai reikalauja didelių įrengimo kaštų, o jų ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis efektyvumas vis dar nėra labai didelis, todėl vidutinio dydžio miestams, kuriuose numatytos šios priemonės, reikėtų dar kartą atidžiai įvertinti jų poreikį.
Lietuva – tarp pažangiausių Europos valstybių
Pastaraisiais metais darnaus judumo plėtrai Lietuvoje skiriamas dėmesys neliko nepastebėtas ir pripažintas Europos judumo ekspertų. Europos Komisijos finansuojamo projekto „Prosperity“ koordinatoriai, analizavę visų Europos šalių pažangą šioje srityje, informavo, kad Lietuva nuo 2011 m. padarė didžiausią pažangą Darnaus judumo mieste planų skatinime, rengime ir įgyvendinime. Lietuva drauge su Belgija, Norvegija, Ispanija ir Prancūzija patenka prie pirmosios kategorijos šalių, turinčių gerai išvystytą darnią miestų susisiekimo planavimo sistemą, kuri remiama nacionaliniu lygmeniu.
Tyrimų rezultatai buvo pristatyti Europos Komisijos Transporto generalinio direktorato Miestų judumo ekspertų darbo grupėje ir taip pat kasmetinėje Europos darnaus judumo mieste planų konferencijoje.
Jonas Damidavičius
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento
Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Comments are closed.