Maisto pakuočių poveikis aplinkai ir klimato kaitai

Maisto pakuotės veikia aplinką viso gyvavimo ciklo metu – nuo gamybos iki šalinimo, skatindamos klimato kaitą ir išteklių eikvojimą.
Gamybos ir šalinimo metu iš vienkartinių pakuočių išsiskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).
Vienkartinės popieriaus, stiklo ir metalo pakuotės taip pat kenkia aplinkai, nes reikalauja daug energijos ir prisideda prie miškų kirtimo.
Kiekvienas sprendimas svarbus – naudokite daugkartines pakuotes, kad sumažintumėte atliekų kiekį, apsaugotumėte ekosistemas ir užtikrintumėte tvarią ateitį.

Kiekvienas panaudotas kavos puodelis, kiekvienas paimtas maisto produktų maišelis prisideda prie maisto pakuočių daromos žalos aplinkai. Visame gyvavimo cikle – nuo gamybos iki šalinimo,- pakuotėms naudojami ištekliai, teršiamos ekosistemos ir skatinama klimato kaita. Mūsų gyvenime dominuoja vienkartiniai plastikiniai gaminiai, tačiau didžioji jų dalis patenka į sąvartynus arba į gamtą, kur išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir išlieka amžiams.

Maisto pakuotės prisideda prie klimato kaitos. Gaminant pakuotes, ypač plastiko, išgaunamas ir perdirbamas iškastinis kuras, dėl ko išsiskiria dideli kiekiai ŠESD. Plastikas, pagamintas iš naujų, neperdirbtų žaliavų yra vienas iš pagrindinių teršalų. 2019 m. plastiko gamybos ir šalinimo procesų metu išmesta apie 1,8 mlrd. metrinių tonų CO₂ ekvivalento, o tai sudaro apie 3,3 proc. viso pasaulio išmetamųjų dujų, tai yra beveik dvigubai nei iš laivybos pramonės.

Šalinimas dar labiau apsunkina šią problemą. Sąvartynuose skaidantis plastikui išsiskiria metanas, o deginant šias atliekas išsiskiria CO₂ ir toksiški teršalai. Netinkamai tvarkomos atliekos, įskaitant atvirą deginimą, dar labiau prisideda prie išmetamų teršalų kiekio.

Perdirbimas? Jis ribotas – perdirbta tik 9 % viso kada nors pagaminto plastiko.

Plastiko poveikis neapsiriboja tik išmetamaisiais teršalais. Mikroplastikas, susidarantis skaidantis išmestoms medžiagoms, kaupiasi ekosistemose trikdydamas maisto grandines ir darydamas poveikį biologinei įvairovei. Jų patvarumas aplinkoje rodo, kad reikia skubiai ieškoti alternatyvų.

Kasmet milijonai tonų plastiko atliekų patenka į mūsų vandenynus ir kenkia jūrų ekosistemoms. Jūrų paukščiai, žuvys ir jūrų žinduoliai dažnai plastikines šiukšles painioja su maistu, o plastikas patekęs į organizmą blokuoja virškinimo sistemą arba sukelia toksinį poveikį. Daugelis jūrų gyvūnų taip pat įsipainioja į išmestą plastiką, kuris apriboja jų judėjimą ir dažnai sukelia sužalojimus arba mirtį.

OECD duomenimis, maždaug 22 proc. visų plastiko atliekų patenka į aplinką. Didelė šio kiekio dalis teršia vandenynus ir kelia pavojų jūrų gyvūnijai. Mikroplastikas iš maisto, vandens ir pakuočių taip pat patenka į mūsų kūnus ir kaupiasi tokiuose organuose kaip plaučiai, kepenys, blužnis ir inkstai.

Kitos vienkartinių pakuočių alternatyvos taip pat nėra geriausias pasirinkimas. Popierinių pakuočių gamybai kertami miškai, o stiklui ir metalui pagaminti ir transportuoti reikia labai daug energijos.

Nors popierinės pakuotės dažnai laikomos ekologiška alternatyva, jų gamyba ir šalinimas daro didelį poveikį aplinkai. Celiuliozės ir popieriaus pramonė sunaudoja apie 13-15 % viso pasaulyje suvartojamo medienos kiekio ir 33-40 % visos pramoninės medienos kiekio. Toks didelis poreikis skatina miškų kirtimą, ypač tokiuose ekologiškai jautriuose regionuose kaip Indonezija ir Mekongo regionas (GMS).

Be to, popierinės pakuotės dažnai dengiamos plastiku arba vašku, kad būtų ilgaamžiškesnės ir atsparesnės drėgmei. Šios dangos apsunkina perdirbimo procesą, nes medžiagas atskirti sudėtinga, o tai reiškia didesnį atliekų kiekį ir didesnę apkrovą aplinkai.

Viskas prasideda nuo žaliavos – medienos popieriui ir iškastinio kuro vidiniam plastikiniam sluoksniui. Popierius apdorojamas gamyklose, kur dažnai sunaudojama daug vandens ir energijos, o plastikinis sluoksnis gaunamas iš rafinuotos neapdorotos naftos arba gamtinių dujų. Šios medžiagos sujungiamos, kad būtų galima pagaminti puodelius, kurie vėliau gabenami po visą pasaulį, tokiu būdu prisideda ir papildomas teršalų išmetimas iš transporto.

Vieną kartą panaudoti puodeliai, dažniausiai vos kelias minutes, yra išmetami. Daugumos jų negalima perdirbti, nes plastikinis sluoksnis yra prilipęs prie popieriaus, todėl jį sunku atskirti. Dėl šios priežasties kasmet milijardai puodelių atsiduria sąvartynuose arba aplinkoje, kur prisideda prie taršos ir suyra tik po daug laiko. Deginimo metu išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o netinkamas šalinimas gali pakenkti laukinei gamtai ir ekosistemoms.

Pasirinkus daugkartinio naudojimo puodelius arba visiškai perdirbamas alternatyvas, galima gerokai sumažinti šią naštą aplinkai.

Daugiau informacijos anglų kalba: