Plastiko tarša ir klimato kaita

Plastiko tarša prisideda prie klimato kaitos, o klimato kaita didina plastiko krizę.
Vienas iš svarbiausių plastiko taršos padarinių – sumažėjęs vandenyno gebėjimas kaupti CO2.
Plastiko gamybos ir vartojimo mažinimas yra veiksminga klimato kaitos mažinimo priemonė.

Plastiko taršos ir klimato kaitos temos neretai nėra siejamos viena su kita, tačiau 2019 m. žurnale „Science of the Total Environment” paskelbtame tyrime teigiama, kad šios dvi problemos yra glaudžiai susijusios.

Tyrėjų teigimu, kiekvienas plastiko gyvavimo etapas, pradedant jo gamyba ir baigiant atliekomis, sukelia tam tikras kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurios labai prisideda prie klimato kaitos ir globalinio atšilimo.

Plastiko tarša klimato krizės dalis

Plastikas prisideda prie fakto, kad pasaulio temperatūra kyla per daugiau nei 1,5 °C, nes per visą jo gyvavimo ciklą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). 99 proc. šiandien pagaminamo plastiko yra iš iškastinio kuro. Išgaunant, perdirbant ir gaminant plastiką, jį transportuojant ir šalinant išmetama daug anglies dioksido. 2015 m. gaminant plastiką buvo išmesta 1,96 gigatonos CO2 ir kitų ŠESD ir tai per metus sukainavo 341 mlrd. dolerių. Deginant plastiko atliekas išsiskiria dar daugiau ŠESD ir toksiškų teršalų. Netgi perdirbant ir taikant kitus šalinimo būdus išmetama teršalų. Spartus plastiko pramonės augimas, kuris daugiausia palaikomas natūraliomis dujomis, trukdo mažinti anglies dioksido taršą ir užkirsti kelią klimato katastrofai.

Iki 2050 m. iš plastiko išmetamų ŠESD kiekis gali sudaryti apie 13 % likusio anglies dioksido kiekio. Neribojant plastiko gamybos, išmetamų ŠESD kiekis gali išaugti iki 4,3 gigatonos CO2.

Įdomus faktas:

veikiamas saulės spinduliuotės, plastikas išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas – metaną ir etileno dujas, o laikui bėgant jų kiekis didėja. Ypač pavojingi yra plastikiniai maišeliai, kurių dideli kiekiai yra polietileno – vieno aktyviausių metano ir etileno šaltinių. Apskaičiuota, kad nuo 1950 m. pagaminta daugiau kaip aštuoni milijardai tonų plastikinių maišelių. Manoma, kad per ateinančius 20 metų jų metinė gamyba padvigubės.

Plastiko gyvavimo ciklas. Schema, vaizduojanti apskaičiuotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį CO2e kiekviename plastiko gyvavimo ciklo etape. Išmetamo CO2 kiekis naudojimo metu ir kai patenka į aplinką nėra žinomas. Duomenys paimti iš Zheng ir Suh (2019).

Baltijos jūroje esantis plastikas gali gerokai sumažinti jūros gebėjimą absorbuoti CO2, o tai blogina klimato kaitą.

Pasaulinis vandenynas ir įvairios jo dalys, įskaitant Baltijos jūrą, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant Žemės klimatą, nes yra pagrindinis anglies dioksido absorbentas, sugeriantis apie 25 % žmogaus veiklos metu išmetamo CO2. Tačiau plastiko buvimas šią gyvybiškai svarbią funkciją trikdo keliais būdais.

Pirma, mikroplastiką gali praryti jūrų organizmai, įskaitant planktoną, žuvis ir net didesnius jūrų žinduolius. Šie organizmai yra labai svarbūs vandenyno anglies ciklui, nes prisideda prie anglies absorbcijos. Kai jūros gyvūnija nukenčia, dėl praryto plastiko, jų gebėjimas veiksmingai vykdyti šiuos procesus sutrinka, todėl sumažėja bendras anglies dioksido įsisavinimas.

Antra, plastikas gali pakeisti jūros vandens cheminę sudėtį. Pavyzdžiui, jis gali paveikti pH lygį ir padidinti vandens rūgštingumą. Kadangi vandenynas rūgštėja tiek dėl plastiko taršos, tiek dėl padidėjusios CO2 absorbcijos, jūrų ekosistemoms, įskaitant koralinius rifus ir vėžiagyvius, kyla pavojus. Šios ekosistemos yra labai svarbios jūrų biologinei įvairovei palaikyti, be to, jos atlieka svarbų vaidmenį sekvestruojant anglį. Kai šios sistemos pažeidžiamos, mažėja jų gebėjimas kaupti anglį, o tai dar labiau sumažina vandenyno gebėjimą absorbuoti CO2.

Be to, dėl susikaupusių plastiko atliekų jūroje gali atsirasti fizinių kliūčių, darančių įtaką jūrų augalų ir organizmų paplitimui ir sveikatai. Jūros žolės ir kiti vandens augalai, kurie yra labai svarbūs anglies dioksido sekvestracijai, gali sunkiai klestėti tose vietovėse, kurios yra labai užterštos plastiku. Tai ne tik daro poveikį vietos ekosistemoms, bet ir prisideda prie bendro vandenyno gebėjimo švelninti klimato kaitą mažėjimo.

Kaip klimato kaita didina taršą plastiku:

1. Mikroplastiko susidarymas

Šiltesnis klimatas pagreitina plastiko skilimą į mažesnius gabalėlius, todėl daugėja antrinio mikroplastiko.

2. Didėjanti vienkartinio plastiko paklausa

Dažnėjant ekstremalioms oro sąlygoms ir su klimato kaita susijusiems sutrikimams, didėja vienkartinių plastikų paklausa. Šie gaminiai dažnai suvokiami kaip patogūs sprendimai sveikatos ir saugumo srityje, ypač maisto pakuotėms ir medicinos reikmenims ekstremaliųjų situacijų metu

3. Urbanizacija ir vartotojiškumas

Gyventojams migruojant į miestus dėl klimato poveikio, pavyzdžiui, sausrų ar potvynių, naudojama vis daugiau greitai suvartojamų produktų, kurie supakuoti į plastikines pakuotes. Gyvenimas mieste dažnai paremtas patogumu, tad plastiko naudojama daugiau.

4. Netinkami sprendimai plastiko gamyboje

Reaguojant į klimato kaitą, atsirado naujovių biologiškai skaidžių plastikų gamyboje. Tačiau nauji sprendimai dažnai sukelia naujų plastiko taršos problemų. Pavyzdžiui, dėl okso-degraduojančio plastiko susidaro mikroplastiko ir jo negalima perdirbti.

5. Ekonominis nestabilumas

Klimato kaita gali sukelti ekonominių problemų ir paskatinti įmones rinktis pigesnes medžiagas. Plastikas dažnai atitinka šį kriterijų, nes jis paprastai yra pigesnis už alternatyvias medžiagas. Tai skatina didesnį vartojimą, nepaisant susirūpinimą keliančių aplinkosaugos problemų.

Daugiau informacijos anglų kalba: