Pavojingos medžiagos urbanistinėje aplinkoje: NonHazCity 3 veiklos įžvalgos

Urbanizuotos teritorijos nuolat keičiasi, o statyba ir plėtra vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant mūsų miestus. Nepaisant to, kad šie procesai dažniausiai parodo pažangą, jie dažnai susiję su paslėptais pavojais – statybinėse medžiagose esančiomis pavojingomis medžiagomis.

Projekto NonHazCity 3 tikslas – sumažinti į pastatus ir aplinką patenkančių pavojingų medžiagų kiekį. Projekte atlikti tyrimai atskleidžia, į ką reikėtų atsižvelgti toliau ir kur reikalingi papildomi tyrimai, siekiant pašalinti riziką ir sukurti saugesnes ir sveikatai palankesnes miesto erdves.

Pirminių tyrimų apimtis

Projektas NonHazCity 3 orientavosi į penkis Baltijos jūros regiono miestus: Taliną, Helsinkį, Turku, Vesterosą ir Stokholmą. Buvo siekiama geriau suprasti, kaip statybinės medžiagos prisideda prie taršos lauke ir vidaus aplinkoje. Šiam tikslui pasiekti komanda atliko tikslingus teršalų tyrimus 5 terpėse: statybinėse medžiagose, lietaus vandenyje, patalpų dulkėse ir ore bei gyvenamųjų namų nuotekose. Nors ne kiekvienoje vietovėje buvo tiriamos visos 5 terpės, tačiau buvo gauta reikšmingų duomenų, kurie atskleidė esamas pavojingas medžiagas ir jų šaltinius.

Tyrimas atskleidė keletą pavojingų medžiagų grupių, kurios aptinkamos statybinėse medžiagose:

• Ftalatai: suteikia plastikui lankstumo. Randami PVC grindų dangose, kabeliuose, stogų membranose ir plastikinėse plėvelėse ant metalinių stogų. Jie sutrikdo gyvų organizmų hormonų veiklą.
• PFAS: itin patvarios ir keliančios didelį ilgalaikį pavojų sveikatai medžiagos. Naudojamos dėl atsparumo karščiui, vandeniui ir aliejui.
• Bisfenoliai: plastikuose naudojamos endokrininę sistemą ardančios medžiagos.
• Organofosfatiniai esteriai (OPE): naudojami kaip antipirenai ir plastifikatoriai, susiję su neigiamu poveikiu sveikatai.
• Brominti antipirenai (BFR): išlieka aplinkoje ir gali sukelti neurologinių ir hormoninių problemų.
• Biocidai: naudojami užkirsti kelią pelėsių ir grybelių augimui. Kelia ypatingą pavojų nėščioms moterims, negimusiems kūdikiams mažiems vaikams arba sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
• Chlorinti parafinai (CP): išlieka aplinkoje, bioakumuliuojasi ir gali būti kancerogeniški.
• Lakieji organiniai junginiai (LOJ): randami dažuose, tirpikliuose ir klijuose, sukelia įvairių sveikatos problemų.
• Metalai: švinas, kadmis, gyvsidabris, cinkas ir varis yra toksiški net mažais kiekiais ir jų randama statybinėse medžiagose.

Pagrindinės tyrimo išvados:

Paaiškėjo, kad patalpų dulkių mėginiai pagal juose esančias medžiagas atspindi statybines medžiagas. Daugelis medžiagų yra reguliuojamos ir dulkių mėginiuose neaptinkama jų dideliais kiekiais, nepaisant to vis dar aptinkama organinių teršalų, įskaitant plastifikatorius, PFAS ir chlorintus parafinus. Didesnė pavojingų medžiagų koncentracija nustatyta namuose su PVC grindimis ir impregnuotais paviršiais.

Lietaus vandens pagalba teršalai patenka iš žmogaus statinių į natūralią aplinką. Paimtuose mėginiuose rasta įvairių teršalų, biocidų, organofosfatinių esterių, metalų ir PFAS. Skirtinguose miestuose ir pastatų tipuose užterštumo lygis skyrėsi, o biocidai, tokie kaip diuronas, propikonazolas ir mekopropas, buvo ypač paplitę vietovėse su naujomis medinėmis dangomis.

PFAS buvo aptikti įvairiose terpėse, o jų koncentracija skyrėsi priklausomai nuo miesto. Šios medžiagos dėl savo atsparumo karščiui, vandeniui ir aliejui naudojamos daugelyje produktų, tačiau jos yra labai patvarios aplinkoje ir kelia ilgalaikį poveikį sveikatai.

Plačiai paplitusi tarša TCPP nustatyta lietaus vandenyje, nuotekose ir patalpų dulkėse. Tai paryškina faktą, kad šis teršalas linkęs įsiskverbti į visas erdves.

Tyrime atkreipiamas dėmesys į tai, kad statybinėse medžiagose buvę teršalai pakeičiami naujomis susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis. Ši tendencija rodo, kad reikia tęsti tyrimus, siekiant visapusiškai suprasti jų poveikį.

Rekomendacijos dėl saugesnės miesto aplinkos:

• Reguliuojančioms institucijoms: Įvesti griežtesnes taisykles dėl pavojingų medžiagų naudojimo statybinėse medžiagose skatinti saugesnių alternatyvų kūrimą ir naudojimą.
• Valdžios institucijoms: Užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, stiprinti monitoringo sistemas, kad būtų galima aptikti naujas kenksmingas medžiagas, ir didinti informuotumą apie riziką, susijusią su pavojingomis medžiagomis. Skatinti saugesnes alternatyvas ir tobulinti atliekų tvarkymą, kad perdirbtos medžiagos būtų nepavojingos. Bendradarbiauti su miestų / rajonų plėtros skyriais, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų užkirstas kelias pavojingų medžiagų naudojimui.
• Statybininkams: Vengti naudoti statybines medžiagas, kurios buvo apdorotos naudojant kenksmingas chemines medžiagas. Reikalauti, kad tiekėjai deklaruotų visas susirūpinimą keliančias medžiagas ir įvertintų bei pakeistų kenksmingiausias chemines medžiagas saugesnėmis alternatyvomis. Tobulinti atliekų tvarkymo metodiką, siekiant užtikrinti, kad perdirbtose medžiagose nebūtų pavojingų medžiagų.Išvados

Išvados

Projekto NonHazCity 3 tyrimas pabrėžia, kad būtina nuolatinė stebėsena, griežtesni reglamentai ir saugesnių medžiagų naudojimo skatinimas, siekiant sumažinti pavojingų medžiagų kiekį ir sumažinti pavojų sveikatai. Laikydamiesi šių rekomendacijų, Baltijos jūros regiono miestai ir ne tik gali apsaugoti savo aplinką ir sukurti saugesnes miesto erdves savo gyventojams.

Šaltinis:

https://interreg-baltic.eu/project-posts/nonhazcity-3/understanding-hazardous-substances-in-urban-environments-insights-from-the-nonhazcity-3-screening-activities/