- Patalpose naudojami dažuose esantys lakieji organiniai junginiai (LOJ) ir kitos toksinės medžiagos, tokios kaip nonilfenolio etoksilatas ir ftalatai, gali sukelti sveikatos problemas, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimus, akių ir odos dirginimą, galvos skausmą, ilgalaikius neurologinius ar reprodukcinius pakitimus. Ilgalaikis lakiųjų organinių junginių poveikis gali sukelti rimtesnius padarinius, įskaitant organų pažeidimus ar vėžį.
- Aplinkosauginiu požiūriu dažai gali prisidėti prie oro ir vandens taršos ir padidinti bendrą atliekų kiekį, ypač jei jie netinkamai šalinami.
- Rinkdamiesi dažus, kurių sudėtyje yra mažai arba visai nėra organinių junginių, laikydamiesi gamintojo nurodymų ir užtikrindami tinkamą vėdinimą renovacijos metu, galite sumažinti pavojų sveikatai.
- Senuose dažuose (20 metų ar senesniuose) gali būti sunkiųjų metalų, todėl labai svarbu naudoti asmenines apsaugos priemones (AAP) ir riboti sąlyti šalinant senus dažus arba samdyti specialistus, nes tokiuose dažuose gali būti švino arba chromo. Pašalinę dažus, kruopščiai išvalykite teritoriją dulkių siurbliu su HEPA filtru, kad pašalintumėte dažų daleles. Tai ypač svarbu rūpinantis vaikų sveikata. Tinkamai pašalinkite dažų atliekas, nemeskite jų į bendras atliekas, nes tai gali sukelti taršą toksiškais metalais!
Sienų apdaila dažnai nulemia galutinį kambario vaizdą, o vidaus sienų apdailai žmonės dažniausiai renkasi įvairius dažus. Panagrinėkime atidžiau, kaip atliekant renovaciją išsirinkti sveikatai ir aplinkai draugiškus dažus.
Pagrindinės dažų sudedamosios dalys:
- Rišikliai: sudaro plėvelę ir sukabina šią plėvelę su dažomu pagrindu.
- Pigmentai: suteikia dažams spalvą.
- Tirpikliai: užtikrina, kad dažai būtų skysti. Dėl jų dažus lengviau tepti, jie palengvina ir džiūvimą.
Tirpikliai gali būti dviejų tipų:
- Aliejaus pagrindo: Gaminami iš naftos, juose yra daug lakiųjų organinių junginių. Kai kuriose šalyse aliejaus pagrindo dažus leidžiama naudoti tik profesionalams ir tik išorės apdailai.
- Vandens pagrindo: Šiuose dažuose vanduo veikia kaip pagrindinis tirpiklis, tačiau džiūdami, dėl pridėtų medžiagų, jie tampa atsparūs vandeniui. Interjero dažai paprastai yra vandens pagrindo.
Dažų rišiklių tipai: Interjero dažai dažniausiai skirstomi pagal rišiklio tipą, kuris lemia jų funkciją ir savybes. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra šie:
- Kalkiniai dažai: Tai ekologiški dažai, gaminami iš susmulkinto deginto kalkakmenio, sumaišyto su vandeniu, kad susidarytų gesintos kalkės (kalcio hidroksidas).
- Mineralinio silikato dažai: pagaminti iš neorganinių mineralinių medžiagų, daugiausia kalio silikato, vandens pagrindu. Jų sudėtyje taip pat gali būti nedidelis kiekis sintetinio polimerinio rišiklio.
- Akriliniai/latekso dažai: Tai vandens pagrindo dažai, kurių rišamoji medžiaga yra akrilo derva.
- Alkidiniai dažai: paprastai gaminami naudojant alkidinę dervą kaip rišiklį. Jie gali būti aliejinio pagrindo arba vandens pagrindo (vandeniniai alkidiniai dažai).
Kalbant apie cheminę saugą, vandens pagrindo dažai paprastai yra saugesni už aliejinius dažus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir sintetiniuose vandens pagrindo dažuose gali būti kenksmingų medžiagų.
Interjerui naudojamų dažų keliamas pavojus sveikatai:
naudojant tokius dažus renovacijų metu gali kilti sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo takų sutrikimai, odos ir akių dirginimas, galvos skausmas, ilgalaikis neurologinis ar reprodukcinis pažeidimas. Šį poveikį daugiausia sukelia LOJ ir kiti pavojingi junginiai, pavyzdžiui, ftalatai ir nonilfenolio etoksilatai, kurių gali būti dažuose. Ilgalaikis poveikis gali sukelti rimtų padarinių sveikatai, įskaitant organų pažeidimus ar vėžį.
Kitas rūpestis – sunkieji metalai. Nors daugumą pavojingų sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, šviną ir kadmį, jau uždrausta naudoti dažuose, jų vis dar gali būti senesniuose sluoksniuose iš seniau atliktų renovacijų. Dėl šios priežasties, šalinant senus dažus būtina pasirūpinti savo saugumu ir naudoti asmenines apsaugos priemones, HEPA filtrus ar rinktis profesionalų pagalbą.
Dažų poveikis aplinkai:
Dėl dažų sudėtyje esančių organinių lakiųjų junginių, jie prisideda prie oro taršos ir smogo susidarymo. Netinkamai šalinant dažų likučius jie gali užteršti požeminį vandenį. Kadangi dauguma dažų yra sintetiniai, todėl jie nesuyra biologiškai bei nėra perdirbami. Jie patenka į atliekas ir prisideda prie didesnio atliekų kiekio susidarymo.