Galbūt esate girdėję terminą „amžinieji chemikalai“ arba matę santrumpą PFAS, reiškiančią per- ir polifluoralkilintos medžiagos. Kodėl PFAS kelia susirūpinimą, kaip jie reguliuojami ir kaip projektas EMPEREST prisideda prie žalingo PFAS poveikio mums ir aplinkai mažinimo.
PFAS aptinkami visur: rūbuose, elektronikoje, virtuvės reikmenyse, kosmetikoje ir kituose daiktuose, kur PFAS naudojami dėl jų naudingų savybių t.y. dėl atsparumo vandeniui, riebalams bei karščiui. Šios medžiagos naudojamos ne tik pačiuose produktuose, bet ir jų gamybos procesuose. Nepaisant to, kad PFAS naudojami visame pasaulyje ir yra akivaizdžiai naudingi, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama šių medžiagų neigiamoms savybėms: plačiam paplitimui ir itin dideliam patvarumui aplinkoje bei sukeliamam pavojui sveikatai. Dedamos didžiulės pastangos siekiant sumažinti PFAS keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai ir net yra siūloma ES/EEE uždrausti šių cheminių medžiagų grupes.
Kodėl PFAS kelia susirūpinimą?
Nors PFAS jau kelis dešimtmečius naudojami pramonėje ir kasdienio naudojimo daiktuose, susirūpinimas dėl jų kenksmingo poveikio padidėjo 1990 m. ir 2000 m. pradžioje, kai visame pasaulyje atliekamuose aplinkos tyrimuose buvo aptinkami PFAS. Šiandien šios medžiagos randamos dirvožemyje, paviršiniame ir lietaus vandenyje, požeminiame vandenyje, ore ir biotoje (įskaitant žmones). Viena didžiausių PFAS problemų yra ta, kad jie yra labai patvarūs arba skyla į patvarius PFAS (PFAS, kurie skyla į kitus PFAS, vadinami pirmtakais). Dėl tokio didelio patvarumo šios medžiagos ir yra vadinamos „amžinaisiais chemikalais“, o tai gerai iliustruoja PFAS problemos pereinamumą iš kartos į kartą.
PFAS ne tik patvarūs, bet ir lengvai pernešami dideliais atstumais oro ir jūros srovėmis nuo pirminio taršos šaltinio, todėl PFAS emisijos yra tarptautinė problema. PFAS randama net ir atokiose vietose, tokiose kaip poliariniai regionai ir aukštos kalnuotos vietovės. Nustatyta, kad kai kurie PFAS bioakumuliuojasi organizmuose ir biomagnifikuojasi, t.y. PFAS koncentracija maisto grandinėje didėja, o tai kelia pavojų žmonėms, valgantiems žuvį ir kitas užterštas jūros gėrybes. „Amžinieji chemikalai“ aptikti ir geriamajame vandenyje, pavyzdžiui, nustatyta, kad daugelio Švedijos savivaldybių geriamasis vanduo yra labai užterštas PFAS, daugiausia iš gaisrų gesinimo treniruočių aikštelių.
Kartu su pranešimais apie PFAS taršą visame pasaulyje padidėjo ir supratimas apie žalingą jų poveikį sveikatai. Nustatyta, kad PFAS trikdo reprodukciją ir paveikia vaikų vystymąsi. Jie taip pat veikia kaip imunitetą slopinantys veiksniai, todėl sumažėja atsakas į vakcinas. PFAS taip pat yra laikomi kancerogeninėmis medžiagomis, t.y. jų poveikis padidina vėžinių susirgimų riziką. Įtariama, kad PFAS veikia kaip endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos net ir esant nedidelėms jų koncentracijoms. Nepaisant to, visa PFAS poveikio rizika sveikatai menkai žinoma, nes yra daug skirtingų junginių, jų poveikis yra labai įvairus ir poveikis skirtingais žmogaus gyvenimo etapais gali kisti.
Nuostatai ir apribojimai
Pradžioje dėmesys buvo sutelktas tik į du junginius – perfluoroktano sulfonatą (PFOS) ir perfluoroktano rūgštį (PFOA). Abu junginiai buvo naudojami dideliais kiekiais, pavyzdžiui vandeninės plėvelės formavimo putose (AFFF), kaip gesinamosios medžiagos ir fluoropolimerų (pvz.: teflono) gamyboje. Apie plačiai paplitusią aplinkos taršą PFOS ir PFOA junginiais pranešta 1990 m. ir 2000 m. Fluoro chemijos pramonė savanoriškai nutraukė jų naudojimą dėl šių junginių keliamos rizikos aplinkai ir sveikatai, o 2009m. PFOS, jo druskos ir susiję junginiai buvo įtraukti į tarptautinę Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), tai tarptautinė sutartis, ribojanti kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą.
Nuo to laiko į Stokholmo konvencijos sąrašą (pašalinimui) įtraukti ir PFOA bei perfluoroheksano sulfonatas (PFHxS) (PFHxS draudimas įsigaliojo 2023 m. pabaigoje). Šiuo metu į Konvencijos kandidatų sąrašą įtrauktos vadinamosios ilgos grandinės perfluor karboksirūgštys (PFCA), kurių anglies grandinės ilgis yra nuo 9 iki 21. ES Stokholmo konvencija įgyvendinama per reglamentą dėl POT. Be to PFCA, kurių grandinės ilgis yra nuo 9 iki 14, jo druskos ir pirmtakai nuo 2023 m. vasario mėn. pagal REACH reglamentą ribojami ES ir EEE teritorijoje. Keletas PFAS junginių taip pat yra įtraukti į Labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (SVHC) sąrašą, kuris įpareigoja gamintojus ir importuotojus pranešti apie cheminės medžiagos buvimą ir pateikti saugaus naudojimo rekomendacijas, jei jos kiekis viršija 0,1 proc. gaminio svorio.
Dėl PFAS, tokių kaip PFOS ir PFOA, gamybos ir naudojimo apribojimų jų išmetimas į aplinką sumažėjo. Tačiau dėl jų patvarumo jau išsiskyrę PFAS lieka aplinkoje. Be to, uždraudus atskirus PFAS, chemijos pramonė jas pakeitė kitais nereglamentuojamais PFAS, turinčiais panašias chemines savybes. Daugeliu atvejų paaiškėjo, kad pakaitinės medžiagos yra ne mažiau problemiškos nei jų pirmtakai. Reiškinys, kai kenksminga cheminė medžiaga pakeičiama kita kenksminga chemine medžiaga, vadinamas „netinkamu/žalingu pakeitimu”. Pavyzdžiui, HPFO-DA – medžiaga, naudojama vietoj PFOA fluoro polimerų gamyboje, buvo įtraukta į SVHC sąrašą dėl su šia medžiaga susijusių sveikatos ir aplinkosaugos problemų.
Dėl netinkamo/žalingo pakeitimo ir didelio galimų PFAS skaičiaus, kurių daugumos net neįmanoma ištirti aplinkos mėginiuose naudojant esamus analizės metodus, visuotinai pripažinta, kad PFAS sukeliamų aplinkosaugos problemų negalima išspręsti draudimais ir apribojimais, taikomais tik tam tikroms atskiroms medžiagoms. 2022 m. Danija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateikė pasiūlymą pagal grupes uždrausti PFAS gamybą ir naudojimą (išskyrus kai tai yra būtina). Pasiūlyme PFAS apibrėžiami kaip medžiagos, turinčios tam tikrų fluorintų anglies molekulių, o ne pagal atskirų PFAS molekulių struktūras. Šis apibrėžimas taip pat apima fluoro polimerus, tokius kaip politetrafluoretilenas (PTFE), kuris naudojamas, pavyzdžiui, teflono gamyboje. Dėl didelio įtrauktų junginių skaičiaus šis grupėmis grindžiamas apribojimas būtų istorinio masto.
Dabartinė veikla ir kaip EMPEREST projekte sprendžiami PFAS klausimai
Kol bus vykdomi konsultacijų ir vertinimo etapai dėl grupėmis grindžiamo PFAS uždraudimo, bus tęsiami su PFAS problema susiję reglamentavimo darbai. Šiuo metu ECHA rengia pasiūlymą uždrausti naudoti PFAS priešgaisrinėse putose, kurios šiuo metu yra vienas didžiausių tiesioginių PFAS šaltinių aplinkoje. Be to, patikslintoje miesto nuotekų direktyvoje bus nustatyti nauji reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams, susiję su tam tikrų mikrodalelių, įskaitant PFAS, stebėsena ir šalinimu iš miesto nuotekų. Kadangi šiuo metu plačiai naudojami nuotekų valymo metodai nėra veiksmingi šalinant PFAS ir daugelį kitų mikroteršalų, nuotekų valymo įrenginiams reikia atlikti naujų mikroteršalų šalinimo metodų mokslinius tyrimus ir bandymus, kad ateityje būtų galima įgyvendinti UWD reikalavimus. EMPEREST projekte mobilus nuotekų valymo konteineris bus naudojamas įvairiems PFAS šalinimo iš nuotekų būdams išbandyti, kad valymo įrenginiai ateityje galėtų investuoti į veiksmingiausias ir ekonomiškiausias technologijas.
Vykdant reglamentavimą ir toliau siekiama suprasti visą PFAS problemos mastą. Baltijos jūros regione PFAS stebėsena aplinkoje šiuo metu nėra suderinta, todėl daugelyje regiono dalių trūksta duomenų apie šių medžiagų paplitimą ir koncentracijas. Vienas iš EMPEREST projekto tikslų – sukurti suderintą Baltijos jūros šalių stebėsenos sistemą. Be stebėsenos schemos, EMPEREST sukurs PFAS rizikos vertinimo priemonę savivaldybėms, taip pat mokymo medžiagą apie PFAS problemą. Stebėsenos schemos, rizikos vertinimo priemonės ir mokymo priemonių paketo tikslas – padėti savivaldybėms ir kitoms valdymo institucijoms atpažinti PFAS užterštumo šaltinius (angl. hot-spot areas) ir padėti joms kuo veiksmingiau nukreipti apsaugos ir mažinimo priemones, kad būtų geriau apsaugota aplinka ir žmonių sveikata. Daugiau apie EMPEREST atliekamą darbą galėsite perskaityti būsimuose pranešimuose.
Riikka Vainio
Turku taikomųjų mokslų universitetas