EMPEREST išbando PFAS sprendimus, skirtus specialistams, miestams ir regionui

Praėjus 1,5 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios ir projektui įpusėjus, atėjo laikas apžvelgti ir aptarti, ką iki šiol pasiekėme EMPEREST. Artimiausi mėnesiai neabejotinai bus patys įdomiausi, nes visi kompleksinio sprendimo elementai yra įdiegti ir EMPEREST keliauja pas vietos ir regiono suinteresuotuosius subjektus, kad tuos elementus tiksliai suderintų pagal jų poreikius!

EMPEREST? PFAS? PIRMĄ KARTĄ APIE JUOS GIRDŽIU!

Nesijaudinkite, geriau pasiruoškite įsigilinti į vieną iš neseniai nustatytų pagrindinių grėsmių Baltijos jūros ekosistemai! Kalbame apie PFAS ir kitus organinius mikroteršalus vandenyje ir nuotekose.

Net už profesionalaus vandens sektoriaus ribų santrumpa „PFAS“ jau yra gana plačiai paplitusi: šios „amžinosios cheminės medžiagos“, kurios pasižymi vandenį atstumiančiomis savybėmis, teršia vandenį ir visą su juo susijusią ekosistemą, įskaitant dirvožemį, orą ir gyvus organizmus, tokius kaip aš ir Jūs.

PFAS (per- ir polifluoralkilinių medžiagų) patekimo į aplinką valdymas yra vienas iš aktualiausių aplinkosaugos uždavinių Baltijos jūros regione ir visame pasaulyje. Kaip nurodyta naujausiame holistiniame Baltijos jūros vertinime (HOLAS 3), pavojingos medžiagos apskritai šiuo metu yra pagrindinis veiksnys, lemiantis prastą Baltijos jūros aplinkos būklę. Ruošiantis spręsti šį iššūkį (žingsnis po žingsnio), EMPEREST projekto, kuriam vadovauja Baltijos miestų sąjungos Tvarių miestų komisija, metu buvo sudarytas konsorciumas su 14 partnerių, atstovaujančių pagrindinėms suinteresuotosioms šalims, ir 2023 m. sausio mėn. prasidėjo darbas.

Atsižvelgdamas į sudėtingą šio iššūkio pobūdį, EMPEREST laikosi holistinio požiūrio ir į savo darbą įtraukia įvairias tikslines grupes. Bendradarbiaudami su HELCOM ir remdamiesi jų nacionalinių ekspertų tinklu, kuriame regionines stebėsenos ir vertinimo strategijas. Kartu su specialistais tiriame nuotekų valymo technologinę pažangą, siekdami nustatyti veiksmingiausią ir ekonomiškiausią mikroteršalų šalinimo technologijų seką. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis kuriame rizikos vertinimo sistemą, kuri leistų vietos administracijos ekspertams inicijuoti PFAS rizikos zonų nustatymo procesą. Be to, rengiame išsamų mokymų paketą miestų ir vandentvarkos įmonių vandens ekspertams, suderindami naujai prieinamas technologijas ir žinias su darbuotojų įgūdžiais.

O dabar pažiūrėkime, ką iki šiol pasiekėme įgyvendindami kiekvieną iš šių užmojų!

REGIONINĖ PFAS STEBĖSENA GRINDŽIAMA DUOMENIMIS IR ŽINIOMIS

Vietos lygmeniu atliekamas darbas yra labai svarbus siekiant apsaugoti ir pagerinti Baltijos jūros būklę, tačiau visi vietiniai procesai skiriasi vienas nuo kito, todėl regioniniu lygmeniu labai trūksta žinių. Tiriant PFAS buvimo aplinkoje stebėseną, reikia atsižvelgti į daugybę skirtingų medžiagų, matricų ir labai skirtingų vertinimo parametrų. Siekdamas pašalinti šią spragą, EMPEREST projekto partneris HELCOM parengė regioninių metodinių rekomendacijų projektą dėl PFAS stebėsenos ir vertinimo vandens aplinkoje – daugiausia Baltijos jūros aplinkoje, papildomai pateikiant duomenis apie vidaus vandenis. Šis metodas grindžiamas naujausiais PFAS vertinimo pokyčiais, visų pirma, šiuo metu ES svarstomais 24 pasiūlymais dėl PFAS kartu su 2000–2022 m. Baltijos jūros regiono PFAS stebėsenos duomenų (surinktų pagal 2023 m. vykdytą kvietimą teikti duomenis) suvestine analize.

„Turint daugiau žinių apie PFAS toksiškumą, pateiktas naujas ES pasiūlymas dėl PFAS medžiagų grupės aplinkos kokybės verčių“, – aiškina Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) projektų koordinatorius Markus Raudkivi. „Surinkome daugiau kaip 150 000 PFAS stebėsenos Baltijos jūros regione duomenų taškų ir galėjome atlikti išsamų preliminarų vertinimą. Taikydami šį naująjį metodą, matome nerimą keliantį vaizdą: biotos mėginiuose vidutiniškai daugiau nei 100-1000 kartų viršijama siūloma ribinė vertė.“

Nuotraukoje: Markus Raudkivi (kairėje) moderuoja tarptautinio seminaro EMPEREST diskusiją.

Kalbant apie regioninio lygmens metodines rekomendacijas, labai svarbu užtikrinti, kad jos būtų aiškios, tinkamos ir priimtos visose Baltijos jūros regione bendradarbiaujančiose šalyse. Todėl dabar šios PFAS stebėsenos rekomendacijos aptariamos atitinkamoje HELCOM darbo grupėje, taip pat kartu su nacionalinio lygmens ekspertais, siekiant jas dar labiau patikslinti.

Rekomendacijų projektas baigtas rengti 2024 m. balandžio mėn., o jų tvirtinimas tęsis visus metus iki patikslinto dokumento paskelbimo.

„Šiuo metu HELCOM rengia keletą regioninio lygmens priemonių, kuriomis siekiama visapusiškiau spręsti jūros aplinkai pavojingų medžiagų problemą, taip pat nuolat tobulinama Baltijos jūros stebėsenos ir vertinimo sistema“, – sako HELCOM atsakingoji sekretorė Lotta Ruokanen. „EMPEREST projekto metu išanalizuoti duomenys ir metodinių rekomendacijų projektas padeda žengti svarbų žingsnį į priekį šiose darbo kryptyse, taip pat paskatino gilesnes diskusijas tarp regiono ekspertų ir politikos formuotojų bendruomenės.“

Nuotraukoje: Nuotraukoje: Lotta Ruokanen tarptautiniame EMPEREST seminare.

PFAS RIZIKOS VERTINIMO SISTEMA KURIAMA KARTU SU BALTIJOS JŪROS REGIONO MIESTAIS

Galbūt mintis palikti PFAS ir mikroteršalų problemą spręsti nuotekų valymo įmonėms būtų viliojanti, tačiau vargu ar tai būtų tvarus ir visapusiškas sprendimas. Visada svarbu išnagrinėti priemones, kurias galima taikyti potencialiose taršos vietose arčiau teršalų susidarymo šaltinių –kaip būdą ne tik sumažinti galimas itin dideles būsimas valymo išlaidas, bet ir užmegzti geresnį dialogą, supratimą ir pasitikėjimą su vietos gamintojais ir pramonės įmonėmis. EMPEREST projekte vietos valdžios institucijų iš esmės neištirtą PFAS šalinimo kelią tiesia Rygos komanda, kurią sudaro savivaldybės bei vandens tiekimo įmonės atstovai ir mokslininkai.

EMPEREST aprūpins regioną PFAS rizikos vertinimo priemone, kuri padės nustatyti PFAS taršos šaltinius mieste. PFAS rizikos vertinimo metodas, skirtas vietos valdžios institucijoms, išplės šių institucijų supratimą apie PFAS keliamą pavojų aplinkai ir paskatins kurti prevencinius sprendimus bei valdyti PFAS keliamą riziką.

„EMPEREST projekto partneriai kuria priemones atnaujintoje Miestų nuotekų valymo direktyvoje numatytiems uždaviniams spręsti, kad jau potencialiuose teršimo šaltiniuose būtų išvengta taršos, kylančios dėl nebuitinių nuotekų, išleidžiamų iš pramonės įmonių ar įmonių, prijungtų prie nuotekų surinkimo sistemų“, – pabrėžia Maris Zviedris, nuotekų valyklos „Riga Water“ (Latvija) vadovas. „Kiekviena suinteresuotoji šalis turėtų geriau suprasti, kas yra mikroteršalai, užmegzti dialogą ir kurti taršos prevencijos sistemą.“

Nuotraukoje: Maris Zviedris tarptautiniame EMPEREST seminare.

Vietos PFAS rizikos vertinimo plano projektas parengtas 2024 m. birželį, po keleto konsultacijų ir seminarų su keliomis Baltijos jūros regiono savivaldybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Rizikos vertinimo priemonės testavimas ir tobulinimas įvairiuose Baltijos jūros regiono miestuose tęsis dar metus. Jo rezultatas bus ne tik galutinė rizikos vertinimo sistema, bet ir konkretūs įrenginiai, įdiegti bent 5 savivaldybėse.

MOBILIUOSE BANDOMUOSIUOSE KONTEINERIUOSE IŠBANDOMOS TECHNOLOGIJOS, SKIRTOS MIKROTERŠALAMS ŠALINTI

EMPEREST darbas tęsiamas atsižvelgiant į numatomus reikšmingus teisės aktų pakeitimus, pavyzdžiui, Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūrą. 2024 m. pradžioje ES pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujosios Miesto nuotekų valymo direktyvos, kad būtų įgyvendintas siekis sukurti visiškai neteršiančią Europą, ypač mikroteršalų atžvilgiu.

Nors sutarti terminai dėl naujų ketvirtinio valymo ribų (plataus spektro mikroteršalų pašalinimo) gali pasirodyti gana tolimi, jau iki 2045 m. valstybės narės turės užtikrinti, kad naujieji valymo etapai būtų taikomi didesnėse įmonėse, siekiančiose 150 000 PE (populiacijos ekvivalentų) ir daugiau. EMPEREST siekis – palengvinti pasirengimo tokioms didelėms investicijoms į infrastruktūrą procesą ir sudaryti sąlygas nuotekų valykloms rasti tinkamiausią veiksmingų ketvirtinio valymo technologijų seką atliekant bandymus mobiliuose bandomuosiuose konteineriuose. Šiam darbui vadovauja Tartu universitetas (Estija) kartu su 6 nuotekų valyklomis, kurios išbando technologiją ir prisideda duomenimis bei patirtimi.

„Ketvirtinio nuotekų valymo srityje mums tenka išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp mikroteršalų supratimo, mažų koncentracijų kiekybinio nustatymo ir griežtų ES teršalų išleidimo standartų laikymosi“, – pabrėžia Tartu universiteto docentas Taavo Tenno. „Tyrinėdami sorbcijos, filtravimo ir šalinimo technologijas, mūsų misija yra aiški: padėti sprendimų priėmėjams rasti sprendimus didesnei vandens švarai užtikrinti.“

Nuotraukoje: Taavo Tenno tarptautiniame EMPEREST seminare.

Kiek mobilūs yra mūsų konteineriai? Beveik tiek pat, kaip ir kai kurie nagrinėti mikroteršalai! EMPEREST įsigijo du bandomuosius konteinerius, vieną Tartu, kitą – Gdanske, ir kiekvienas iš jų bus išbandytas trijose nuotekų valyklose (bent jau projekto metu, tačiau nemažo susidomėjimo sulaukta ir iš konsorciumui nepriklausančių valyklų!). Tartu nuotekų valykloje esančiame konteineryje jau paimti pirmieji mėginiai iš mobiliojo bandomojo įrenginio, o po kelių mėnesių bandomasis įrenginys keliaus į Taliną, vėliau – į Turku, kur bus atliekama daugiau vietos bandymų. Atitinkamai, kitame konteineryje pradėtas vandens iš Gdansko nuotekų valyklos testavimas (plačiau). Po to konteineris bus perkeltas į Ščeciną, o vėliau – į Kauną (plačiau).

VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJOMS IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKĖJAMS PARENGTAS MOKYMO PRIEMONIŲ PAKETAS

EMPEREST projekto metu sukaupta labai daug žinių. Kaip užtikrinti, kad valstybės tarnautojai ir specialistai ugdytų savo gebėjimus atsižvelgdami į šiuo metu vykstančius pokyčius? Mūsų projekto partneris Berlyno technikos universitetas (Vokietija) pasirengęs atsakyti į šį klausimą ir kuria interaktyvų skaitmeninį mokymo paketą, skirtą ne tik vietos valdžios institucijoms ir paslaugų teikėjams vandens ir nuotekų sektoriuose, bet ir visiems, besidomintiems šia tema.

Praėjusių metų pabaigoje buvo baigta rengti mokymo medžiagos koncepcija. Remiantis ekspertinėmis žiniomis apie PFAS ir ekspertų pristatymais bei pokalbiais EMPEREST projekto ir kituose renginiuose, rengiama mokymo medžiaga. Ji apims penkias pagrindines temas: Įvadas į PFAS; Aplinkos stebėsena; PFAS rizikos vertinimas; PFAS ir kitų mikroteršalų šalinimas nuotekose; EMPEREST projekto bandomieji atvejai. Siekiant užtikrinti mokymo medžiagos prieinamumą ir padidinti jos sklaidą, priemonių paketas bus patalpintas internetinėje platformoje „Baltic Smart Water Hub“, kurioje bus pristatoma Baltijos jūros regiono vandens tyrimų bendruomenės meistriškumas.

„Informacijos apie PFAS yra daug, o ir vis atsiranda daugiau žinių“, – pabrėžia Berlyno technikos universiteto Vandentvarkos katedros urbanistas Nikolaos Tzoupanos. „Mes jas renkame, filtruojame, adaptuojame, atnaujiname ir pateikiame vartotojui patogiu būdu, kad tiek pradedantysis, tiek ekaspertas galėtų susipažinti su PFAS problema.“

Nuotraukoje: Nikolaos Tzoupanos filmuoja prezentacijas EMPEREST mokymų paketui.

Pagaliau! Trečiuoju EMPEREST projekto etapu dalis mokomosios medžiagos buvo pateikta testavimui! Buvo parengti trumpi vaizdo įrašai apie PFAS savybes, gamybą ir naudojimą, išleidimą į aplinką ir kylančias sveikatos bei aplinkosaugos problemas. Šie įrašai buvo perduoti projekto partneriams ir trečiosioms šalims, siekiant surinkti jų atsiliepimus. Buvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti nuomonę apie mokymo paketui parengtus trumpuosius vaizdo įrašus, o jos rezultatai dabar vertinami ir į juos atsižvelgiama tobulinant šį paketą.

Pirmosios šio paketo dalys bus palaipsniui pradėtos naudoti „Water Hub“ šiais metais, o iki 2025 m. vidurio visa mokymo medžiaga bus prieinama internete visiems regiono ekspertams. Jau pradėta planuoti reklaminė kampanija ir gebėjimų stiprinimo programos remiantis mokymo medžiaga. Apie tai daugiau išgirsite sekdami EMPEREST naujienas, nes prasidės reklaminė kampanija, kuria siekiama didinti informuotumą apie PFAS ir motyvuoti vietos ekspertus veikti, pasitelkus naujas žinias ir sukurtas priemones!

Parašė: Mariia Andreeva (UBC Darnių miestų komisija), kartu su Markus Raudkivi (HELCOM), Lotta Ruokanen (HELCOM), Maris Zviedris (Rygos nuotekų valymo įrenginiai), Taavo Tenno (UT) ir Nikolaos Tzoupanos (TUB).

Nuotraukos: Gdansko vandentvarkos įmonė (GIWK)

Šaltinis:

https://interreg-baltic.eu/project-posts/emperest/emperest-is-testing-pfas-solutions-for-practitioners-cities-and-the-region/