Daugkartiniai ar vienkartiniai: tikras kasdienių pasirinkimų poveikis

Ar galite įsivaizduoti, kad vidutinis europietis kasdien sugeneruoja daugiau nei 0,5 kg pakuočių atliekų¹? Tai prilygsta duonos kepalo svoriui – tiek pakuočių atliekų išmetame kiekvieną dieną!

Kokios pakuočių atliekos susidaro?

Šaltinis: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Packaging_waste_statistics

2023 m. didžiausią pakuočių atliekų dalį sudarė popierius ir kartonas – 32,2 mln. tonų. Dauguma maistui ir gėrimams skirtų popierinių bei kartoninių pakuočių nėra perdirbamos, nes jos padengtos plastiko ar riebalus atstumiančiu sluoksniu (pavyzdžiui, PFAS). Maistu užterštos pakuotės dažniausiai yra sudeginamos arba keliauja į sąvartynus.

Po 2021 m. įsigaliojusių vienkartinio plastiko draudimų smarkiai išaugo vienkartinių popierinių ir kartoninių gaminių naudojimas – plastikas buvo pakeistas kitomis medžiagomis, kurios taip pat dažnai tampa neperdirbamomis atliekomis.

Be popieriaus ir kartono, susidarė ir dideli kiekiai kitų pakuočių atliekų:
• plastikas – 15,8 mln. tonų (19,8 %),
• stiklas – 15,0 mln. tonų (18,8 %),
• mediena – 12,6 mln. tonų (15,8 %).

Kiek pakuočių atliekų perdirbama?

2023 m. ES perdirbo 67,5 % pakuočių atliekų, taip priartėdama prie 2030 m. tikslo – 70 %. Kai kurios šalys šį tikslą jau pasiekė ar net viršijo, tarp jų – Belgija, Nyderlandai, Italija, Čekija, Slovėnija, Slovakija ir Ispanija. Kitos, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Estija ir Švedija, nuo tikslo atsilieka vos keliais procentais.

Tačiau kalbant apie plastikines pakuotes, progresas vyksta lėčiau. Tik Belgija (59,5 %) ir Latvija (59,2 %) jau pasiekė ES 2030 m. tikslą – 55 %. Daugelyje kitų šalių, tokių kaip Danija, Švedija ar Suomija, perdirbama mažiau nei 30 % plastikinių pakuočių.

O kaip plastikiniai maišeliai?

2023 m. vienas ES gyventojas vidutiniškai sunaudojo 65 lengvus plastikinius pirkinių maišelius – tai gerokai viršija 2025 m. tikslą (mažiau nei 40). Nors tai šiek tiek mažiau nei 2022 m. (67), skirtumas ryškus lyginant su 2018 m., kai vidurkis siekė 95 maišelius.

Tačiau rezultatai šalyse labai skiriasi. Mažiausiai maišelių naudojo Belgija (vos 4 vienam gyventojui), po jos – Lenkija (7), Portugalija ir Austrija (14), Švedija (22) ir Danija (23) – visos šios šalys jau pasiekė ES tikslą. Tuo tarpu Latvijoje vienam gyventojui tenka 209 maišeliai, Lietuvoje – 196, o Čekijoje – 185.

Maisto pakuočių pavyzdžiai

1. Kavos puodelis

Susipažinkite su Rita iš Vilniaus. Kaip ir daugelis mūsų, ji mėgsta rytinę kavą išsinešimui ir perka ją penkias dienas per savaitę. Tai reiškia apie 260 vienkartinių puodelių per metus – maždaug 5 kilogramai pakuočių atliekų. Kiekvienas puodelis naudojamas vos kelias minutes, tačiau gamtoje gali išlikti dešimtmečius. Dauguma jų niekada neperdirbami, nes yra padengti plastiku ar vandeniui atspariomis cheminėmis medžiagomis.

O dabar įsivaizduokime, jei Rita pasirinktų daugkartinį puodelį. Vienas paprastas įprotis leistų užkirsti kelią papildomų atliekų atsiradimui. Per penkerius metus tai reikštų apie 25 kilogramus pakuočių, nepatekusių į sąvartynus. Jūsų kasdienė kava gali būti be atliekų. Atsineškite savo puodelį arba gerkite kavą kavinėje – taip padėsite išlaikyti švaresnius miestus ir Baltijos jūrą.

2. Danijos pavyzdys – Orhusas

Danijos mieste Orhuse nuo 2024 m. bandoma inovatyvi daugkartinių puodelių užstato sistema. Kiekvienam puodeliui taikomas 5 kronų (apie 0,70 €) užstatas, kuris grąžinamas puodelį atnešus atgal. Paprasta ir veiksminga.

Vos per vienerius metus surinkta daugiau nei 735 000 puodelių, o tai padėjo išvengti 14 tonų plastiko atliekų. Vietinių renginių metu grąžinimo rodikliai siekė 88 %, o kai kurie puodeliai buvo panaudoti daugiau nei 40 kartų².

3. Pietų indelis

Susipažinkite su Marta, studente iš Rygos. Tarp paskaitų ji dažnai pietauja universiteto kavinėje, rinkdamasi salotas, makaronus ar kitą maistą išsinešimui. Tai greita ir patogu, tačiau toks įprotis turi pasekmių.

Per maždaug 180 studijų dienų per metus Marta sunaudoja apie 180 vienkartinių pietų dėžučių – beveik 6 kilogramus pakuočių atliekų iš vieno žmogaus. Dauguma šių pakuočių pagamintos iš plastiko arba popieriaus, padengto riebalams atspariu sluoksniu, todėl užterštos maistu jos neperdirbamos.

Naujausias gyvavimo ciklo vertinimas rodo, kad daugkartinės pietų dėžutės greitai tampa tvaresniu pasirinkimu. Jau po 7 panaudojimų jos prilygsta vienkartinėms, o po 20 naudojimų jų poveikis klimatui sumažėja apie 59 % (Aggarwal ir kt., 2024)³.

Jei Marta atsineštų savo pietų dėžutę, ji lengvai pasiektų šį skaičių per vieną semestrą. Per akademinius metus ji išvengtų 180 vienkartinių pakuočių, o per visą studijų laikotarpį – 20–25 kilogramų atliekų.

Maži įpročiai daro didelį poveikį. Atsineškite savo dėžutę, naudokite ją pakartotinai ir mėgaukitės pietumis be atliekų.

Šaltiniai:

1. Pakuočių atliekų statistika
2. Šiame Danijos mieste žmonėms mokama už grąžintus kavos puodelius – ar tai veikia?
3. Daugkartinių ir vienkartinių pietų dėžučių, naudojamų studentų valgyklose, gyvavimo ciklo vertinimas.