Ežerai yra neatsiejama gamtos dalis ir vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose ir žmonių gyvenime. Jie svarbūs ekologinei pusiausvyrai išlaikyti bei pasižymi didele estetine, rekreacine, ūkine, gamtosaugine ir komercine verte. Ežerai yra gėlo vandens šaltinis, jis aprūpina daugelį gyventojų švariu vandeniu, kuris reikalingas buičiai, žemės ūkiui ir pramonei. Ežerai sudaro unikalią aplinką, kurioje įsikūrusios daugybės augalų ir gyvūnų rūšių buveinės. Nepaisant jų svarbos, šie vandens telkiniai yra jautrūs taršai, tad jų išsaugojimas yra esminis uždavinys šiandieninei visuomenei. Ežerai yra užteršiami dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, urbanizacijos, žemės ūkio ir kt. Vienas pagrindinių teršalų yra fosforas, kuris lemia eutrofikaciją – procesą, kai per didelis maistinių medžiagų kiekis skatina dumblių ir kitų augalų perteklinį augimą. Šis procesas gali nulemti daugelį neigiamų padarinių vandens ekosistemose, pavyzdžiui, toksiškų dumblių žydėjimą, deguonies trūkumą. Tai kenkia žuvims ir kitiems vandens organizmams, įtakoja biologinės įvairovės sumažėjimą, sukelia kitas problemas. Siekiant išsaugoti bei atkurti ežerus, jie yra valomi ir kitaip tvarkomi.
Valymui galima taikyti biologinius, mechaninius bei cheminius metodus. Kiekvienas jų turi pliusų ir minusų. Biologinis valymo metodas laikomas ekologišku valymo būdu, kadangi naudojamos natūralios organizmų ir augalų savybės teršalams skaidyti, tačiau procesas yra palyginti lėtas, reikšmingi rezultatai gali būti pastebėti tik po ilgo laiko. Šis metodas reikalauja labai specifinių sąlygų (pvz.: tam tikro deguonies kiekio, temperatūros, pH ir t. t.). Dažniausiai Lietuvoje taikomas mechaninis ežerų valymas, kurio rezultatai pastebimi iškart. Jis puikiai tinka fizinių teršalų pašalinimui, tačiau šis valymo metodas yra palyginti brangus ir priklausomai nuo ežero sąlygų gali būti tik laikinas sprendimo būdas. Perteklinio fosforo problemai spręsti naudojamas cheminis ežerų valymas, vadinamas fosforo surišimu arba fosforo fiksavimu. Pastarajam metodui šiuo metu naudojamas aliuminis, kurio mineralų natūraliai randama dirvožemyje ir vandens nuosėdose, o aliuminio mineralas gibsitas (Al (OH3 )) nuolat jungiasi su fosforu, net jei nėra deguonies. Panašų mineralą sudaro ir anksčiau fosforo surišimui naudota geležis, tačiau jei deguonies kiekis sumažėja, šis mineralas tirpsta ir vėl išskiria fosforą. Kaip alternatyva buvo naudojamas ir kalcis, tačiau jis tinka tik natūraliai šarminiams (aukšto pH) vandens telkiniams. Cheminis ežerų valymas aliuminio junginiais veikia greitai, jo poveikis yra ilgalaikis, o surištas fosforas lieka dugne ir taip pagerinama ežerų kokybė. Fosforo surišimo metodas taikomas jau 60 metų. Šiuolaikinis mokslas leidžia visų pirma sumodeliuoti konkretaus ežero situaciją ir įvertinti ar šis valymo metodas tinkamas ir saugus, ar valymas bus efektyvus.
Baltijos šalyse dėl įvairių priežasčių (žinių trūkumo, skepticizmo dėl teigiamų rezultatų, įsitikinimo, kad metodas yra per brangus ar vadinamo „cheminio valymo“ baimės) šis metodas dar nebuvo taikytas, tačiau kaimyninėje Švedijoje jis sėkmingai naudojamas ežerų valymui jau daugelį dešimtmečių.
Siekiant pademonstruoti ežerų valymo aliuminio junginiais privalumus ir išsklaidyti nepagrįstą skepticizmą, įvairios organizacijos iš Latvijos, Lietuvos, Estijos bei Švedijos apjungė savo jėgas projekte TRUST ALUM. Lietuvą šiame projekte atstovauja VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras (ECAT) ir LR aplinkos ministerija. Projekto veiklos skirtos pademonstruoti ALUM valymo metodą ir pagerinti ežerų vandens kokybę. ALUM metodas yra saugus, jo metu į vandenį tiesiog pridedama fosforą surišančio mineralo. Neseniai buvo atliktas bandomasis Rygoje esančio ežero “Velnezers” valymas, kurio rezultatai bus įvertinti jau ateinančių metų pavasarį. Daugiau informacijos apie projekto rezultatus galima sužinoti projekto svetainėje TRUST ALUM – Interreg Baltic Sea Region.
