Maisto pakuotės mažmeninėje prekyboje

Nepjaustytų vaisių ir daržovių pardavimas be pakuotės gali reikšmingai sumažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą. Tai taip pat gali padėti mažinti maisto švaistymą namų ūkiuose, nes vartotojai gali pirkti tiksliai tokį kiekį, kokio jiems reikia, ir išvengti supjaustytų, supakuotų produktų gedimo.
Vietinis ir tolimasis transportas: Vietoje užaugintų produktų pasirinkimas gali smarkiai sumažinti pakuočių poreikį. Ilgai išsilaikančios kultūros, tokios kaip bulvės, morkos ar svogūnai, dažnai gali būti gabenamos trumpus atstumus paprastose dėžėse ar tinkliniuose maišuose, taip sumažinant plastiko naudojimą ir pakuočių atliekas. Tuo tarpu ilgų distancijų transportavimui, ypač trapiai produkcijai, pavyzdžiui, braškėms, reikia labiau apsaugančių sprendimų – sandarių dėžučių, plastikinės plėvelės, sugeriamųjų kilimėlių ir dažnai šaldymo, kad būtų išvengta gedimo ir nuostolių¹.
Nesupakuotų produktų ir papildymo sistemos: birių produktų pirkimas, ypač naudojant daugkartines talpas, sumažina pakuočių atliekas ir poveikį aplinkai.
Daugkartinio naudojimo pakuotės: Daugkartinio naudojimo dėžės ir konteineriai, palyginti su vienkartinėmis pakuotėmis, mažina poveikį aplinkai, jei jie naudojami daug kartų ir efektyviai grąžinami, nes optimizuota logistika – didelis pakartotinio naudojimo lygis, efektyvus grąžinimas ir minimalūs nuostoliai – leidžia pranašumams nusverti didesnį gamybos pėdsaką².
Didelio poveikio maisto produktai turi būti pakuojami į apsaugines pakuotes: mėsai ir kitiems didelio poveikio maisto produktams naudinga pakuotė, kuri apsaugo nuo gedimo, nes maisto atliekos daro didesnį poveikį aplinkai nei pati pakuotė.
Mažmenininkų vaidmuo: parduotuvės gali mažinti atliekas siūlydamos nefasuotą produkciją, birių produktų papildymo stotis, daugkartines transportavimo dėžes, tvarią kepinių pakuotę ir šviesdamos pirkėjus apie pirkimą be pakuotės.
Vartotojų vaidmuo: pirkėjai gali prisidėti atsinešdami savo maišelius ir taras, rinkdamiesi nefasuotą produkciją, pirkdami tik tai, ko reikia, ir palaikydami prekybininkus, naudojančius tvarias pakuotes.

Parduotuvėse gausu visokiausių vienkartinių pakuočių – nuo plastiko iki metalo ir kartono. Bet ar jos tikrai reikalingos visiems maisto produktams? Ne visada. Kai kurie produktai gali būti parduodami be pakuotės, kas ne tik mažina atliekas, bet ir leidžia pirkti tik tiek, kiek reikia. Tai gali būti nepjaustyti vaisiai ir daržovės, taip pat birios prekės, tokios kaip grūdai, ryžiai, makaronai, džiovinti vaisiai, riešutai.

Nepjaustytų vaisių ir daržovių pardavimas be pakuotės gali padėti žmonėms namuose švaistyti mažiau maisto ir sumažinti plastiko naudojimą. Pavyzdžiui, JK atliktas tyrimas rodo, kad jei tokios daržovės ir vaisiai kaip obuoliai, bananai, brokoliai, agurkai ir bulvės būtų parduodami be pakuotės ir „tinka vartoti iki“ datų, būtų galima kasmet išsaugoti apie 100 000 tonų maisto atliekų namų ūkiuose, daugiau nei 10 300 tonų plastiko ir 130 000 tonų CO₂e. Pritaikius šį metodą didesniam kiekiui produktų, būtų galima sumažinti apie 21 500 tonų plastiko ir sutaupyti pinigų namų ūkiams dėl mažesnio maisto švaistymo³.

Švedijoje atliktas tyrimas, kurio metu trijose didelėse parduotuvėse, buvo matuojami šviežių vaisių ir daržovių nuostoliai – obuolių, bananų, vynuogių, salotų, kriaušių, paprikų ir pomidorų. Per vienerius metus buvo iššvaistytos 68 tonos vaisių ir daržovių, kas atitiko 1,63 mln. SEK ekonominį nuostolį ir 32 600 kg CO₂-ekv. Tyrėjai pabrėžė, kad pakuotė atlieka lemiamą vaidmenį: blogai suprojektuota ar perteklinė pakuotė gali didinti atliekas, o optimizuota pakuotė – kartu su geresniu šaldymu, aiškesnėmis „tinka vartoti iki“ datomis ir darbuotojų įsitraukimu – padeda prailginti galiojimą ir sumažinti gedimą. Tai rodo, kad kruopštus pakuotės pasirinkimas kartu su kitomis priemonėmis gali smarkiai sumažinti maisto švaistymą ir jo poveikį aplinkai⁴.

Daugeliui maisto produktų pakuotė apskritai nėra reikalinga. Kai atstumas trumpas, pakavimas dažnai tik didina atliekas be jokios naudos. Tačiau ilgų distancijų transportavimui pakuotė kartais padeda išvengti maisto gedimo. Pavyzdžiui, iš Ispanijos į Šveicariją gabenami agurkai daug ilgiau išsilaiko, jei apvyniojami plona plastiko plėvele – taip sumažinamos bendros atliekos. Vis dėlto, vietoje užaugintai ir parduodamai produkcijai plastikas nėra būtinas, o pardavimas ir pirkimas be pakuotės yra geriausias pasirinkimas⁵.

Kai kurios šalys jau imasi ryžtingų priemonių, siekdamos sumažinti vienkartinio naudojimo plastiką. Pavyzdžiui, Prancūzija nuo 2023 m. birželio mėn. uždraudė naudoti plastikines pakuotes neapdorotiems vaisiams ir daržovėms. Tai rodo, kad produktų pardavimas be pakuočių yra ne tik įmanomas, bet ir yra dalis platesnių Europos pastangų sumažinti pakuočių atliekas ir apsaugoti aplinką.

Panašiai, atsižvelgdama į naujus ES pakuočių reglamentus⁶, Estija įgyvendina priemones, skirtas mažinti vienkartinio plastiko naudojimą prekybos centruose. Nuo 2025 m. mažmenininkai bus įpareigoti siūlyti karštą paruoštą maistą ir salotas daugkartinėse pakuotėse. Ši iniciatyva siekia sumažinti pakuočių atliekas ir skatinti tvarumą mažmeninėje prekyboje.

Birūs produktai, tokie kaip ryžiai, makaronai, grūdai ir riešutai, yra ne tik ekonomiški, bet ir aplinkai palankūs, kai perkami didesniais kiekiais. Ypač papildymo sistemos gali mažinti poveikį aplinkai, kai jos pakeičia stipriai supakuotus produktus, ypač parduodamus kartoninėse dėžėse. Nors plastikas yra lengvas ir paprastai turi mažesnį poveikį klimatui nei stiklas, plienas ar kartonas, iššūkių išlieka dėl perdirbimo ir tinkamo atliekų tvarkymo.

Kai kuriais atvejais daugkartinės plastikinės pakuotės gali būti geras pasirinkimas. Pavyzdžiui, daugkartinės plastikinės dėžės nuolat pasižymi gerokai mažesniu poveikiu aplinkai nei vienkartinės kartoninės ar medinės. Tačiau jų efektyvumas priklauso nuo tokių veiksnių kaip transportavimo atstumas, pakartotinio naudojimo skaičius, valymo efektyvumas ir optimizuota logistika. Tinkamai parinkus produktus ir skatinant atsakingą naudojimą, didmeninis pirkimas gali veiksmingai mažinti plastiko atliekas ir palaikyti tvaresnę maisto sistemą.

Produktams, kurie turi didelį poveikį aplinkai, pvz., mėsai ar pieno produktams, pakuotė turi užtikrinti, kad maistas nebūtų iššvaistomas. Parduotuvės turėtų atsižvelgti į maisto tipą, nes maisto gamybos ir pakavimo poveikis aplinkai skiriasi.

Didelio poveikio maistas (pvz., mėsa): pakuotė turi užkirsti kelią maisto švaistymui, nes gamyba daro didelį poveikį aplinkai.
Vidutinio poveikio maistas (pvz., pieno produktai): geriausias pakuotės pasirinkimas priklauso nuo gyvavimo ciklo vertinimų. Jei maisto švaistymas mažas, didesnį poveikį daro pakuotė; jei švaistymas didelis – pakuotės svarba mažėja.
Mažo poveikio maistas: pakuotė turėtų būti minimizuojama, panaikinama arba daugkartinė, kai tik įmanoma, siekiant išvengti nereikalingo poveikio aplinkai⁷.

Rekomendacijos mažmenininkams ir vartotojams

Daugiau informacijos anglų kalba: