- Maisto pakuotės į maistą gali išskirti kenksmingas chemines medžiagas, ypač kai jos yra kaitinamos arba naudojamos su riebiais ar rūgščiais maisto produktais.
- Plastikas, skardinės ir riebalams atsparios pakuotės gali turėti toksiškų medžiagų, tokių kaip bisfenoliai, ftalatai, PFAS ir sunkieji metalai, kurie siejami su vėžiniais susirgimais, hormonų veiklos ir medžiagų apykaitos sutrikimais.
- Žmogaus organizme aptikta daugiau nei 3,600 cheminių medžiagų iš maisto pakuočių, iš kurių 76 yra klasifikuojamos kaip pavojingosios.[1]
- Mikroplastikai yra aptinkami beveik visur – jų randama druskoje, jūros gėrybėse, buteliuose išpilstytame vandenyje ir net žmogaus organuose. Kūdikiai, geriantys iš plastikinių buteliukų, per dieną gali praryti iki 4,5 mln. mikroplastiko dalelių.[2]
- Norėdami sumažinti cheminių medžiagų poveikį iš vienkartinių pakuočių, rinkitės daugkartines alternatyvas, tokias kaip stiklas, nerūdijantis plienas ar maistui pakuoti tinkamas silikonas.
Plastikiniai indai ir pakavimo plėvelės
dažnai jose yra bisfenolių (BPA, BPS) ir ftalatų, kurie yra hormonų veiklos trikdytojai, susiję su hormonų pusiausvyros ir reprodukcinėmis problemomis. Maisto kaitinimas plastikuose gali paskatinti cheminių medžiagų išsiskyrimą.
Greito maisto pakuotės, picos dėžės ir spragėsių pakuotės
dažnai apdorojamos su per- ir polifluoroalkilintomis medžiagomis (PFAS), kad būtų atsparios riebalams. PFAS, dar vadinami „amžinaisiais chemikalais“ ir yra siejami su vėžiniais susirgimais, imuninės sistemos slopinimu ir skydliaukės sutrikimais.[3]
Perdirbto kartono pakuotės
į sausą maistą, tokį kaip ryžiai, makaronai ir grūdai gali išskirti mineralinės alyvos angliavandenilių (MOH). MOH junginiai laikomi galimais kancerogenais ir yra susiję su toksiniu poveikiu kepenims ir kitiems organams.[4]
Metalinės skardinės
dažnai jų vidus padengtas nuo korozijos apsaugančiomis epoksidinėmis dervomis, kurios turi bisfenolio A (BPA). BPA poveikis siejamas su hormonų veiklos sutrikimais, medžiagų apykaitos pokyčiais ir vaisingumo problemomis.[5]
Maisto produktų pakuočių dažai ir klijai
sudėtyje gali būti sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas, kadmis ir gyvsidabris. Šie toksiški metalai gali patekti į maistą ir kelti pavojų smegenų vystymuisi bei nervų sistemai.[6]
Plastikinės maisto pakuotės ir buteliai
gali suskilti į mikroplastikus ir nanoplastikus, kurie jau rasti maisto produktuose, vandenyje ir net žmogaus organuose. Tyrimai sieja mikroplastiko poveikį su uždegimais, imuninės sistemos pažeidimais ir galimais neurologiniais sutrikimais. Didžiausia tarša aplinkai kyla iš plastikinių butelių, maisto pakuočių ir vienkartinių indų.[7]
Ką daryti ir ko vengti
Daugiau informacijos anglų kalba:
- Evidence for widespread human exposure to food contact chemicals
- Microplastic release from the degradation of polypropylene feeding bottles during infant formula preparation
- Cross-cutting stories
- Migration of mineral oil, photoinitiators and plasticisers from recycled paperboard into dry foods: a study under controlled conditions
- An insight into bisphenol A, food exposure and its adverse effects on health: A review
- Migration of Chemical Compounds from Packaging Materials into Packaged Foods: Interaction, Mechanism, Assessment, and Regulations
- Microplastics from food packaging: An overview of human consumption, health threats, and alternative solutions